Grikių miltų blynai

Buvo laikai, kai mūsų mitybos įpročius diktavo ne gausios parduotuvių lentynos, o mus supantis kraštovaizdis. Koks vaizdas pro langą, toks maistas ir lėkštėje. Smėlingose Dzūkijos apylinkėse tuomet populiariausi buvo grikiai, kurie čia augo geriau nei kviečiai ar rugiai. Ne tik augo, bet ir laimę nešė: sakoma, norint pritraukti sėkmę, kišenėje reikia nešiotis saujelę grikių.

Tradiciniais grikių miltų blynais pasivaišinti pakvietusios dzūkės Marytė Karlonienė ir Vladzė Pinkevičienė pasakoja, jog blynai anksčiau prasidėdavo nuo grūdo. Mamų palieptos, grikių miltus jos maldavo akmeninėmis girnomis: neretai malimas užtrukdavo tiek, kad blynų visai nebesinorėdavo. Užtat pasirinkimų daug nebuvo. Norint kvietinių miltų, reikdavo iš vakaro keliauti miestan ir stovėti ilgose eilėse.

„Tikros grikinės blynos visad prasidėdavo nuo grūdų malimo senovinėmis girnomis. Kol juos sumaldavom, dažnai ir valgyt nebesinorėdavo.“

Tarmiškai grikinėmis blynomis vadintiems blynams daug ingredientų nereikia. Pakanka grikių miltų, puodelio karvės pieno, kiaušinio, cukraus ir druskos. Moterys dar ir dabar gamindamos blynus jų labai nesaldina: anksčiau cukrus buvo labai taupomas, tad norint autentiško skonio jo daug neprireiks. Smaližiai iškeptus blynus gali gardinti grietine su uogiene, tačiau kiekvienas tikras dzūkas patvirtins, kad grikinius blynus skanauti reikia su Dzūkijos miškuose surinktų voveraičių (arba lepeškų) padažu.

Senovinius grikių miltų blynus geriausia kepti ant malkomis kūrenamos krosnies. Nors šiais laikais blynus populiaru čirškinti ant sviesto ar aliejaus, tikram vaikystės skoniui sukurti dzūkės siūlo kiaulių taukus. Anksčiau dirbant ūkio darbus reikdavo daugiau energijos, tad ir kiaulės taukų buvo vartojama kur kas gausiau. Ši tradicija išliko ir senojoje maitintojų virtuvėje.