Bulviniai blynai

Atidžiai įsiklausius, tarp tankių Dzūkijos girių galima išgirsti ne tik paukščių čiulbėjimą ar medžių šiurenimą. Žaliuojančių miškų papėdėse stūksančiuose mediniuose nameliuose spragsi krosnyse kūrenamos malkos. Ant jų tuoj nuguls keptuvės su šimtus metų menančiais bulviniais blynais.

Bulviniais blynais pasivaišinti kviečia iš Dzūkijos kilusios Marytė Karlonienė ir Vladzė Pinkevičienė. Dzūkės pasakoja, jog jaunystėje blynus jos valgydavo kone kiekvieną dieną, dažniausiai bulvinius, jų namuose vadintus bulvinėm blynom.

„Anksčiau ką duodavo, tą ir valgydavom. Visad turėdavom grikinių miltų ir bulvių, iš kurių bulvinius arba grikinius blynus ruošdavom beveik kiekvieną dieną.“

Skaniausi bulviniai blynai buvo gaminami be kvietinių miltų. Jų seniau beveik niekas ir nenaudojo: namuose būdavo nebent pačių girnomis maltų grikių miltų, vadintų grikiniais. Norint paruošti tikras dzūkiškas bulvines blynas, užtekdavo sutarkuoti bulves, nusunkti tarkius, įmušti kiaušinių ir įmaišyti druskos. Dzūkės tokius blynus kepa ant malkomis kūrenamos krosnies.

Tradiciškai bulviniai blynai Dzūkijoje valgomi su vereščėku – keptų lašinių ir grietinėlės padažu. Imi blyną rankomis ir mirkai į vereščėką. Ant dzūkiško stalo šalia bulvinių blynų ir verėščėko dažnai nugula ir cibulinė sriuba su virtomis bulvėmis bei grikių miltų blynai. Prie visų šių patiekalų savo vietą atranda ir legendomis apipinti Dzūkijos miškų grybai.