Maitintojai

Įsisukus į greitą gyvenimo tempą, nesunku pamiršti paprastus malonumus. Progą atsibusti su pirmu saulės spinduliu. Lietuviškoje dirvoje pačių užsiaugintų daržovių skonį. Ką tik iškeptos duonos kvapą. Prabangą neskubėti ir nesiversti kūliais. Atrodo, juk dažnai tiek ir tereikia kokybiškam ir lėtam gyvenimui, kurį gyveno bei vis dar gyvena mūsų maitintojai.

Projektas „Maitintojai“ pasakoja istorijas apie mūsų visų maitintojus – mamas ir tėčius, senelius ir močiutes. Gyvenančius čia ir dabar. Mylinčius, rūpestingus ir prieš kepimą peržegnojančius kiekvieną duonos kepalą. Tausojančius gamtą, jos sukurtas gėrybės ir visa tai paverčiančius kasdiene duona. Tai projektas apie tai, iš kur visi mes kilę, ir tai, ko taip išsiilgome.

Kiekvienas patiekalas turi savo istoriją. Išgirskite ją iš pirmų lūpų.

Marcinkonių kaime kepama ruginė pokario duona mėgsta tylą. Ji reikalinga, kad kiekvienąkart gimtų kažkas naujo ir gyvo.

Vaikystę Kaledonių kaime primenantys grikiniai blynai prasideda nuo tarp girnų malamo grūdo. Jį, norint blynų, susimalti reikdavo patiems.

Tikriems bulviniams blynams, Dzūkijoje vadintiems bulvinėm blynom, daug nereikia: bulvių, kiaušinių, druskos ir liaudies dainos.

Nors cukraus anuomet mažai kas turėjo, saldumynų namuose vis tiek netrūkdavo. Jiems užtekdavo miltų, kiaušinių, medaus ir meilės.